- sarmatyti
- sarmãtyti, -ija, -ijo tr. 1. L, Rtr, RŽ, NdŽ, FrnW763, DŽ kelti gėdos jausmą, drovėjimąsi, gėdinti: Sarmãtyk tokį velnį nesarmãtijęs – kur tau klausys! Rdn. Nereikia sarmãtytis, jei niekas nesarmatija Rk. | refl. Š, L, Rtr, Dkš, Vžns, Lel, Srv: Nesisarmãtyk, dainuok J. Nesisarmãtyk, eikš arčiau stalo Sb. Sarmãtijas viena eit JnšM. Sarmãtijuos su lazdele eit Pb. Kai suvisu nesisarmãtija, negerai Dbg. Šokt viena sarmãtijas Švnč. Aš sarmãtytaus, neitau [auksinių vestuvių švęsti] Rud. Pasakai, mama, nesisarmãty! LKKI182(Klt). Mergaitės ka būdavom, sarmãtydavomės gerti, Dieve mylėk! Šmk. Jau ana sarmãtijas munęs Plng. Sarmatijosi in vidų eitie, kad jį vėl neišvarytų BsMtII223. Sarmatytais, mergužėle, vėlai vakare uliot LTR(Lp). Ažusigėdinie ir labai nusigąstai visi neprieteliūs mano: atsigrįžtai ir sarmatyjysi labai ūmai BaPs6,11. Jei sarmatijies, nelįsk nei iš užpečkio LTR(Vdk). Ko aš sarmatysiuos, argi aš be kelnių?! Vlk. 2. N, [K], Sut šmeižti, niekinti: Kolioju, ižgėdinu, gėdą darau kam, lojoju, sarmatiju, peikiu SD139. Brolio sarmatyt tikro negėdies KN52. \ sarmatyti; apsarmatyti; išsarmatyti; pasarmatyti; susarmatyti
Dictionary of the Lithuanian Language.